Susisiekite su mumis

+370 37 403 888

Atsiųskite mums laišką. Visi laukai pažymėti * yra privalomi.

Sutinku, kad mano pateikti asmens duomenys būtų renkami ir tvarkomi, atsakymo į užklausą pateikimo tikslu. Esu informuotas (-a), kad su „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos privatumo politika galiu susipažinti čia.
Vardas*:
El.paštas*:
Žinutė*:
Jūsų žinutė sėkmingai išsiųsta!
Netrukus su Jumis susisieksime.

Nusipirkau naudotą automobilį, bet išlindo defektų. Ar gali pardavėjas juos pašalinti?

Žymės: publikuota 15min.lt

Publikuota: 2018-05-18

Nesenai nusipirkau naudotą automobilį ir  pradėjęs juo naudotis, pastebėjau, kad automobilis turi trūkumų, dėl kurių negaliu juo naudotis ir turėsiu išlaidų jo remontui. Perkant automobilį apie šiuos trūkumus pardavėjas manęs neinformavo. Ar galiu dėl automobilio remonto išlaidų reikšti pretenzijas pardavėjui?  

 

Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokatas Justas Jankauskas

 

Atsakant į skaitytojo klausimą aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. CK 6.333 straipsnis numato kad, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Be to, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui, tačiau automobilio trūkumų faktą, t. y. kad jis neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas.

Pažymėtina, kad, jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis), o pagal CK 6.333 straipsnio 6 dalį laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

Jei pirkėjui buvo parduotas nekokybiškas automobilis, CK 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kelis pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdus. Vienas iš jų – pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismas 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-620-230/2018, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris nustatė, kad pardavėjas skelbime deklaravo, kad automobilis yra be defektų, o rida sąlyginai nedidelė, todėl pirkėjas pagrįstai tikėjosi įsigyti ganėtinai mažai naudotą automobilį be paslėptų trūkumų, tačiau praėjus vos kelioms savaitėms po automobilio įsigijimo paaiškėjo, kad automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, kadangi yra būtina atlikti variklio bloko remonto darbus. Teismas tenkino pirkėjos ieškinį ir priteisė iš pardavėjos pirkėjos patirtas automobilio remonto išlaidas.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 2 dalimi pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų. Teismų praktikoje ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), pavyzdžiui, kai daikto trūkumai yra akivaizdūs, pastebimi ir gali būti nustatyti automobilio perdavimo metu, tačiau pirkėjas nerūpestingai elgdamasis nepatikrina galimų automobilio trūkumų. Taip pat, svarbu paminėti, jog vadovaujantis CK 6. 327 straipsnio 5 dalimi pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-25-544/2016, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pirkėjo ieškinį. Motyvuodamas tokį sprendimą teismas pažymėjo, kad ieškovas, pastebėjęs automobilio gedimus, nesikreipė į techninės apžiūros įmonę, kur būtų galima nustatyti transporto priemonės trūkumus, bei nesiėmė visų įmanomų priemonių tą pačią arba sekančią dieną, išskyrus telefoninius skambučius, skubiai informuoti pardavėją apie automobilio gedimus.

Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad naujasis automobilio savininkas turėtų nedelsdamas kreiptis į auto servisą automobilio apžiūrai ir defektų nustatymui ir jeigu specialistai nustatys, kad defektai yra atsiradę iki automobilio pirkimo, apie tai informuoti automobilio pardavėją ir reikalauti pašalinti šiuos defektus arba atlyginti jų pašalinimo išlaidas.

 

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), dėl detalios teisinės konsultacijos galima kreiptis į advokatų profesinės bendrijos “Jankauskas ir partneriai” teisininkus.

Atgal