Susisiekite su mumis

+370 37 403 888

Atsiųskite mums laišką. Visi laukai pažymėti * yra privalomi.

Sutinku, kad mano pateikti asmens duomenys būtų renkami ir tvarkomi, atsakymo į užklausą pateikimo tikslu. Esu informuotas (-a), kad su „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos privatumo politika galiu susipažinti čia.
Vardas*:
El.paštas*:
Žinutė*:
Jūsų žinutė sėkmingai išsiųsta!
Netrukus su Jumis susisieksime.

Vaikas nebenori gyventi pas tėvą, nors gyvenamoji vieta nustatyta su juo

Žymės: publikuota 15min.lt

Publikuota: 2018-06-25

Mano tėvai išsiskyrę 4 metai. Teismas, atsižvelgęs į mano nuomonę, paskyrė mano gyvenamąją vietą su tėvu, tačiau dabar aš nenoriu su juo gyventi. Ar mano materialiai apsirūpinęs ir turintis gyvenamąją vietą draugas galėtų tapti mano globėju?

 

Atsako advokatų profesinės bendrijos ,,Jankauskas ir partneriai” teisininkė Monika Jakutavičiūtė

 

Įprastai vaiko globa (rūpyba) suvokiama, kaip likusio be tėvų globos vaiko, įstatymo nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Pažymėtina tai, kad vaikui nustatoma globa (rūpyba), tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – ligos, priklausomybių, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia  – negali patys auginti vaiko.

Tėvų santuokos nutraukimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 str. 3 d. teismas išsprendžia ne tik sutuoktinių turto dalybų, pavardžių pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bet ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 1 – 2 d. šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, kurį saugoti įsipareigoja valstybė. Iš šios konstitucinės normos kyla teismo pareiga tinkamai išspręsti vaikų gyvenamosios vietos klausimą savo iniciatyva. Kiekvienu atveju teismas privalo išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes ir nustatyti, su kuriuo iš tėvų likus gyventi vaikui, tai labiausiai atitiks jo interesus. Pažymėtina tai, kad  CK 3.174 str. 2 d. numatyta, kad kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas išsprendžia jį vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Iš skaitytojos pateiktų faktinių aplinkybių, matyti, kad tėvų skyrybų metu, ji išreiškė savo norą, kad jos gyvenamoji vieta teismo būtų nustatytą su tėvu. Pažymėtina tai, kad einant laikui, keičiasi ir vaiko interesai, atsižvelgiant į tai, gali keistis ir jo gyvenamoji vieta, todėl teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. Tai reiškia, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau pažymėtina, kad bet kokiu atveju, kaip jau buvo minėta aukščiau, nesant nustatytai aplinkybei, kad tėvai patys negali auginti savo vaiko, globa (rūpyba) negali būti paskiriama trečiajam asmeniui.

Pažymėtina tai, kad CK 2.9 str. numatyta, kad nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Remiantis teisės doktrina nepilnamečiui siekiančiam tapti visiškai veiksniu t.y. emancipuotu yra keliamos trys pagrindinės sąlygos: a) nepilnametis turi būti sulaukęs šešiolikos metų; b) nepilnamečio, sulaukusio šešiolikos metų, noras (sutikimas) pripažinti jį visiškai veiksniu; c) įrodymai, patvirtinantys, jog nepilnametis yra visiškai savarankiškas, sugeba tvarkyti savo turtą, todėl yra pagrindo leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ir vykdyti visas civilines pareigas. Tokių įrodymų pavyzdžiai gali būti: nepilnamečio darbas pagal sutartį ir protingas darbo užmokesčio panaudojimas, savarankiškas vertimasis ūkine komercine veikla, kitokių savarankiškų pajamų ar turto turėjimas ir protingas naudojimas. Paminėtina ir tai, kad įstatyme pabrėžta tai, kad emancipacija nustatoma tik teismo tvarka. Be to,  vadovaujantis CPK 55 str., teismo proceso metu dėl nepilnamečio emancipacijos įprastai dalyvauja valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, kuri įvertina ar nepilnamečio veiksmai neprieštarauja jo paties interesams ir pateikia išvadą dėl galimybės tapti visiškai veiksniu – emancipuotu. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl nepilnamečio emancipacijos, šis gali pats atlikti visus sandorius bei laivai pasirinkti gyvenamąją vietą.

Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta bei įvertinus nurodytą situaciją, darytina išvada, kad nesant aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad nei vienas iš tėvų negali rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, globos (rūpybos) paskyrimas trečiajam asmeniui, šiuo atveju draugui nėra galimas. Tokiu atveju, pačiam nepilnamečiui siekiant laisvai pasirinkti savo gyvenamąją vietą, jis turi būti teismo pripažintas emancipuotu.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), dėl detalios teisinės konsultacijos galima kreiptis į advokatų profesinės bendrijos “Jankauskas ir partneriai” teisininkus.

Atgal