Susisiekite su mumis

+370 37 403 888

Atsiųskite mums laišką. Visi laukai pažymėti * yra privalomi.

Sutinku, kad mano pateikti asmens duomenys būtų renkami ir tvarkomi, atsakymo į užklausą pateikimo tikslu. Esu informuotas (-a), kad su „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos privatumo politika galiu susipažinti čia.
Vardas*:
El.paštas*:
Žinutė*:
Jūsų žinutė sėkmingai išsiųsta!
Netrukus su Jumis susisieksime.

Ar gali įpėdiniai užginčyti testamentą po testatoriaus mirties?

Žymės: publikuota 15min.lt

Publikuota: 2018-07-10

Laba diena, Mano teta (mano mamos tėvo sesuo), jai gyvai esant, parašė testamentą, kuriuo visą turtą palieka man.  Jos vyras yra miręs, bendrų vaikų neturėjo, tačiau jis turėjo nesantuokinį vaiką nuo kitos moters. Šis vaikas nebendravo ir nesirodė pas juos. Be to, yra  ir kitų asmenų (tetos brolio vaikai), kurie taip pat pretenduoja į ta turtą, tačiau palikime viskas užrašyta man. Noriu paklausti: ar jiems įmanoma užginčyti testamentą po tetos mirties ir turtą padalinti kitaip? Iš anksto dėkoju.

 

Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėja Jolita Juškaitė

 

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu. Tai reiškia, jog prioritetas yra teikiamas surašytam testamentui ir joje išdėstytai testatoriaus valiai ir tik nesant surašyto testamento arba testamentu nepaskyrus tam tikros turto dalies, visa tai gali atitekti įpėdiniams paveldintiems pagal įstatymą.

 

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Šios įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tokiu atveju minėti asmenys paveldi, nepaisant testamento turinio ir paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Taigi testatoriaus sudarytas testamentas galioja, kol nėra nuginčytas ar pripažintas niekiniu.

Negaliojančiu testamentu laikomas testamentas, sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, sudarytas ribotai veiksnaus šioje srityje asmens ar kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Kaip antai, sudarytas tariamas sandoris (testamentas) (CK 1.86 str.). Tokiu atveju reikėtų įrodyti aplinkybę, kad testatorius realiai nesiekė ir nenorėjo jam priklausančio (ar ateityje priklausysiančio) turto perleidimo nuosavybėn pasirinktam paveldėtojui ar paveldėtojams); sudarytas testamentas dėl palikėjo suklydimo (asmuo suklydo arba buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kurias žinodamas sandorio analogiškomis aplinkybėmis nebūtų sudaręs) (CK 1.90 str.), sudarytas testamentas dėl apgaulės (apgaule įtikinus palikėją sudaryti testamentą tik jo naudai) (CK 1.91 str.) ir pan.

Testamentą nuginčyti (kreiptis su ieškiniu į teismą dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis) gali tik įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Asmeniui, pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tuomet tenka pareiga įrodyti, kokiu pagrindu testamentas negalioja (įrodyti testamento negaliojimą sudarančių faktinių aplinkybių buvimą), nes įrodinėja tas, kas teigia (CPK 178 str.).

Pagal pateiktą skaitytojos situaciją dėl testamento nuginčijimo, egzistuojant galimiems testamento nuginčijimo pagrindams, galėtų kreiptis įpėdiniai pagal įstatymą – palikėjos brolio vaikai (penktos eilės įpėdiniai), jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, ar šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Teismui pripažinus testamentą negaliojančiu, palikėjo turtas būtų dalijamas tarp įpėdinių pagal įstatymą, atsižvelgiant į jų eilę.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), dėl detalios teisinės konsultacijos galima kreiptis į advokatų profesinės bendrijos “Jankauskas ir partneriai” teisininkus.

Atgal